Pagal
Žyma: bretoniškas sidras

Prancūzijos vėliava vandenyno fone
Kornualio (Cornouaille) keliais – 1 dalis

Kornualio (Cornouaille) keliais – 1 dalis

Prancūzijos gastronomija pripažinta visame pasaulyje. Vis daugiau ir daugiau lietuvių savo kelionės kryptimi pasirenka Prancūziją, kur iš arčiau susipažįsta su jos virtuve, vis daugiau lietuviškų restoranų į savo meniu įtraukia prancūziškų patiekalų įkvėptus receptus, o Lietuvos rinkoje gausėja prancūziškų vynų. Visgi sutikime, kad nors nuo Vilniaus iki Klaipėdos tikrai galime rasti ir paragauti migdolinių orinukų macarons, desertų krembriulė crèmes brûlées, antienos konfi ir burgundiško jautienos troškinio, Prancūzijos regionų virtuvės įvairovė dar lieka didele paslaptimi, o Lietuvoje siūlomas prancūziškos virtuvės įvaizdis…

Daugiau Daugiau

Kornualio (Cornouaille) keliais – 2 dalis

Kornualio (Cornouaille) keliais – 2 dalis

Žemės ūkis Bretanėje Bretanėje vyraujantis vandenyno klimatas yra didžiulis privalumas artišokams, žiediniams kopūstams, kopūstams, ir kitiems pripažintiems produktams, pavyzdžiui, svogūnams Roscoff su saugoma kilmės vietos nuoroda (AOP), pupelėms  cocos de Paimpol  su saugoma kilmės vietos nuoroda (AOP) ar Plugastelio (Plougastel) braškėms. Ar žinojote, kad Bretanės regionas pirmauja Prancūzijoje pagal užaugintų artišokų kiekį? Ir tai dėl drėgno ir švelnaus vandenyno klimato, tokio svarbaus pakrantės žemėms. Jūros gėrybės Gausybę geros kokybės jūros gėrybių gauname tiesiai iš Bretanės pakrantes skalaujančio Atlanto vandenyno: omarai,…

Daugiau Daugiau

Kornualio (Cornouaille) keliais – 3 dalis

Kornualio (Cornouaille) keliais – 3 dalis

Pirmadienis – susipažinkime su Loktudi (Loctudy) Puikus oras nuostabiai tinka pasivaikščiojimams pakrante. Žingsniuojame „muitininkų keliuku“. Taip vadiname išilgai jūros vedančius pakrančių takus, kuriais dažnai eina turistinių kelionių maršrutai. Kadaise tokie takai padėdavo užtikrinti veiksmingą muitininkų veiklą. Napoleono laikų paveldas … Taip pėsčiomis galėtume apeiti visą Bretanę! Keliukas, kuriuo žingsniuojame, turi savo numerį – GR34. Į pikniko krepšius įsimetėme sidro, paštetų, kad aperityvu galėtume vaišintis susėdę ant uolos krašto, tiesiai priešais vandenyną.  Vėliau trauksime ieškoti žuvies vakarienei. Antradienis – sidras ir…

Daugiau Daugiau

Kornualio (Cornouaille) keliais – 4 dalis

Kornualio (Cornouaille) keliais – 4 dalis

Trečiadienis – Armor ir argoat Sidro namai Manoir de Kinkiz įsikūrę šalia Kempero (Quimper) miesto. Tai gražus šeimos dvaras, kuriame vystomos dvi veiklos: sidro namai, kuriuose gaminami obuolių gėrimai, ir distiliavimo gamykla Distillerie du Plessis, kur Ervė Seznekas (Hervé Seznec) su didžiule aistra ir atsidavimu kuria likerius, aperityvinius gėrimus ir degtinę. Visą amžių po truputį buvo diegiamos svarbios naujovės, kad būtų užtikrinta kokybiška distiliacija. Distiliavimo gamykloje Distillerie du Plessis visada buvo distiliatorius. Beje, naujausi alembikai (variniai distiliavimo prietaisai) įrengti seniausiame…

Daugiau Daugiau

akmenuotas pajūris
Kornualio (Cornouaille) keliais – 5 dalis

Kornualio (Cornouaille) keliais – 5 dalis

Ketvirtadienis  –  jūros dumbliai Kiekviename Bigudeno krašto kaimelyje kiekvieną savaitę vyksta turgus. Štai Pon-l’Abė (Pont-l’Abbé) kaimelyje ketvirtadienis yra turgaus diena. Visi būriuojasi pačiame kaimelio centre, Gambetta aikštėje. Čia ir aš gimiau, čia ir mano tėvai prekiavo. Kai buvau vaikas, turgus taip pat vykdavo tik ketvirtadieniais, mes daržoves pirkdavome iš mano vaikystės draugo Mišelio Bižė (Michel Biger) tėčio, o dabar ir pats Mišelis tęsia šeimos verslą ir šiandien mums pardavė morkų, burokėlių ir bulvių. Jo reklaminis stendas stovi lygiai, lygiai toje…

Daugiau Daugiau

Kornualio (Cornouaille) keliais – 6 dalis

Kornualio (Cornouaille) keliais – 6 dalis

Penktadienis –  Duarnenė (Douarnenez) įlanka Yra neįtikėtinai graži vieta, kurią būtinai turiu parodyti draugams: Duarnenė (Douarnenez) įlanka. O jei jau ištarėme Duarnenė, reikia pasakyti ir Kuin Aman (Kouign Amann), kas bretonų kalba reiškia „sviestinis pyragas“. Pirmą kartą jį XIX amžiuje pagamino imigrantas kepėjas iš Italijos. Jis dirbo vienoje kepyklėlėje. Legenda pasakoja, kad jis labai mėgo obuolių sidro degtinę Lambig. Kartą nuo viršutinės lentynos siekdamas butelio, užkliudė didžiulę cukrinę ir visas cukrus subyrėjo į duonos tešlą. Duonai kepti nebetinkamą mišinį reikėjo…

Daugiau Daugiau