Žemės ūkis Bretanėje

Bretanėje vyraujantis vandenyno klimatas yra didžiulis privalumas artišokams, žiediniams kopūstams, kopūstams, ir kitiems pripažintiems produktams, pavyzdžiui, svogūnams Roscoff su saugoma kilmės vietos nuoroda (AOP), pupelėms  cocos de Paimpol  su saugoma kilmės vietos nuoroda (AOP) ar Plugastelio (Plougastel) braškėms. Ar žinojote, kad Bretanės regionas pirmauja Prancūzijoje pagal užaugintų artišokų kiekį? Ir tai dėl drėgno ir švelnaus vandenyno klimato, tokio svarbaus pakrantės žemėms.

Jūros gėrybės

Gausybę geros kokybės jūros gėrybių gauname tiesiai iš Bretanės pakrantes skalaujančio Atlanto vandenyno: omarai, krabai (paprastasis krabas miegalius, lot. k. Cancer pagurus, didysis krabas voras, lot. k. Maia squinado, švelnusis krabas plaukikas, lot. k. Portunus puber, …), krevetės, didžiosios Veneros geldutės, didžiulė žuvų įvairovė, o ką bekalbėti apie ūkiuose užaugintus moliuskus – midijas, austres ir net jūrines ausinukes (pranc. k. ormeaux (lot. k. Haliotis tuberculata)!

Bretanės pakrantėse renkami ir auginami dumbliai mūsų virtuvėse užima vis svarbesnę vietą. Jais pagyviname žuvies, mėsos, daržovių patiekalus, dažnai naudojame įvairiuose konservuose. Jei jau prakalbome apie konservus, reikia pažymėti, kad Bretanėje itin daug šeimos konservų fabrikėlių, kuriuose gaminami sardinių, skumbrių, tuno, jūrų šukučių konfi ir paštetų konservai. Tai stipriai įsirėžę į regiono istoriją ir paveldą. Šias tradicijas puoselėja ir tęsia tūkstančiai vietinių gyventojų jau daugiau ne du šimtus metų. Bretanės konservai yra aukščiausios kokybės produktai, kuriuos gamina nedideli šeimoms priklausantys rankų darbo fabrikai, tęsdami šią gražią tradiciją. Pirmieji konservai dienos šviesą išvydo paskatinti garsaus prancūzų išradėjo Nikolo Aperto (Nicola Appert) atradimo, siekiančio XIX-ą amžių – hermetiškas sterilizuotų produktų saugojimas (appertisation, pranc. k.). Iš Nanto kilęs konditeris Žozefas Kolinas (Joseph Colin) pratęsdamas konservų išradėjo mintį, sugalvojo konservuotus produktus dėti į alavuotos skardos dėžutes:  taip gimė konservų dėžutės, kokias žinome šiandien, o sardinė buvo pirmoji konservuota žuvis.

• 

• 

• 

Gyvulininkystė

Bretanėje auginame kiaules, pajūrio pievų ėriukus, laisvai laikomus paukščius (daugelis iš jų turi saugomas geografines nuorodas IGP), o pieninės karvės mums duoda visą reikiamą pieno kiekį, kurio pakanka pagaminti visam vietiniam sviestui ir sūriams!

Mūsų viešnagė

Visą savaitę keliaujame po Bretanės kraštą Kornualį, besidriekiantį tarp žemės ir jūros, grožimės peizažų įvairove, jaučiame stiprų kultūrinį identitetą, turtingą savo istorija ir … kulinariniu paveldu. Apsipirksime turguose, pas žvejus ir vakarienę namuose gaminsime iš vietinių produktų, patieksime sidrą, kurį įsigysime sidro namuose – tai bus puiki proga mano svečiams iš Lietuvos susipažinti su vieninteliu Bretanės sidru, turinčiu saugomą kilmės vietos nuorodą AOP Cornouaille. Sidro gamintojai mielai atveria duris ir su didžiule aistra, lygiai kaip ir konservų gamintojai ar sausainių kepėjai, pasakoja apie savo produktus. Visi mūsų aplankyti gamintojai yra nedidelės šeimos įmonės, kur produkciją gamina rankomis ir parduoda čia pat, gamybos teritorijoje įsikūrusiose krautuvėlėse arba bakalėjos bei vyno butikuose.

Austres patieksime su baltuoju Muscadet vynu, tačiau šįkart neturėsime laiko aplankyti Nanto vynuogyno – vienintelio Bretanės regione, kuriame auginamos melon de Bourgogne veislės vynuogės, iš kurių gaminamas garsusis baltas vynas. Tai paliekame kitai viešnagei …

Skaitykitę trečiąją straipsnio apie Kornualio sidro kelią dalį:
Kornualio keliais – 3 dalis