Pirmadienis – susipažinkime su Loktudi (Loctudy)

Puikus oras nuostabiai tinka pasivaikščiojimams pakrante. Žingsniuojame
„muitininkų keliuku“. Taip vadiname išilgai jūros vedančius pakrančių takus, kuriais dažnai eina turistinių kelionių maršrutai. Kadaise tokie takai padėdavo užtikrinti veiksmingą muitininkų veiklą. Napoleono laikų paveldas … Taip pėsčiomis galėtume apeiti visą Bretanę! Keliukas, kuriuo žingsniuojame, turi savo numerį – GR34.

Į pikniko krepšius įsimetėme sidro, paštetų, kad aperityvu galėtume vaišintis susėdę ant uolos krašto, tiesiai priešais vandenyną.  Vėliau trauksime ieškoti žuvies vakarienei.

• 

• 

Antradienis – sidras ir Audierne įlanka (Baie d’Audierne)

„Sidras ragaujamas kaip ir visi žmogaus sukurti gėrimai – akimis įvertiname spalvą, nosimi – tūkstančius sklindančių kvapų, burna, kurioje turi atsiskleisti gėrimo visuma –stiprumą ir skonių dermę“: Markas Gleonekas (Mark Gléonec), (sidro specialistas ir „Kornualio krašto sidro gidas“ autorius).

Taigi keliaudami Kornualio sidro keliu atrandame ir kulinarinius regiono ypatumus. Pradedame nuo sidro namų Kerné, esančių pačioje Bigudeno šalies širdyje – Puldreziko (Pouldreuzic) miestelyje. Šiuos šeimos sidro namus 1947 metais tradicinėse akmeninio pastato dirbtuvėse įkūrė Pjeras Boseras (Pierre Bosser). Vėliau, nuo 1977 metų, šią veiklą plėtojo sūnus Ivas (Yves) ir marti Mišelė (Michèle). Jų trys vaikai Ana (Anne), Žeraras (Gérard) ir Klodas (Claude) nuo šiol prižiūri, kad sidro darykla Kerné išsaugotų rankų darbo metodus, o prie jų prisijungė dar penkiolikos pagalbininkų komanda. Garsėjantys savo patirtimi savoir-faire, sidro namai Kerné gamina vaisiais dvelkiančius šventinius gėrimus, kuriuos labai dažnai patiekia prie blynelių crêpes. Šie sidro namai kasmet sunaudoja apie 2 000 tonų obuolių. Iš 1 tonos obuolių pagamina apie 800 butelių sidro. Obuoliai į sidro namus atkeliauja iš jų partnerių Bigudeno krašte ir Kempero (Quimper), Fuenano (Fouesnant), Klohar Karnoeto (Clohars-Carnoët) apylinkių vaismedžių sodų … ir, žinoma, iš jų pačių sodų Duarnenė (Douarnenez) ir Kombrite (Combrit). Priskaičiuojame daugiau nei 1 000 skirtingų obuolių, skirtų sidrui gaminti, rūšių: kartūs, saldžiai kartūs, saldžiarūgščiai ir saldūs, o jų maišymas įvairiomis proporcijomis ir yra daugiau ar mažiau saldaus sidro skonio paslaptis. Jų sodo Duarnenė (Douarnenez) obuoliai auginami remiantis ekologiškos sodininkystės principais, o iš jų gaminamas ekologiškas sertifikuotas sidras Keltys ypač dvelkia vaisiais, burną užlieja labai lengvai karstelėjusiu skoniu, o gomurį kutena delikačiais burbuliukais. Skanavome ir kitų Kerné sidrų, iš kurių sidras Délice buvo tikra atgaiva nuo karštos pavasario saulės, kuria mėgavomės visą savaitę. Tai lengvas sidras (3°), kuriuo atsigaivinti nebūtinas troškulys!  Kaip ir daugelis sidro namų, Kerné asortimentą papildo ir obuolių sultys, o ypač populiarios – obuolių sultys su burbuliukais, kurias jums labai rekomenduoju!

• 

• 

• 

Restoranas Penore (Penhors)

Šio ryto degustacija gerokai sužadino apetitą, tad patraukėme link Penoro – žavingo nedidelio uosto, kur rezervavau staliuką restorane Breizh Armor. Nenustebinsiu pasakydamas, kad meniu pagrindą sudaro žuvies ir kitų jūros gėrybių patiekalai! Laukdami atnešant patiekalus, ant šviežios duonos tepėme sviestą su jūros dumbliais. Likome absoliučiai sužavėti. Lengva pasigaminti: kokybišką sūdytą sviestą išsukti su jūros dumbliais! Taip patiko, kad visą likusią savaitę, kiekvieną vakarą namuose gaminomės tokio sviesto.

• 

• 

• 

• 

Distiliavimo gamykla

Distillerie des Menhirs

Papietavę pasukome link distiliavimo gamyklos Distillerie des Menhirs, esančios maždaug 12 kilometrų nuo mūsų, netoli Plomelino (Plomelin) miestelio. Ši gamykla išsiskiria originalumu, nes du Bretanės simbolinius augalus – grikius ir obuolius – ji transformuoja į visą aukštos kokybės obuolių sidro degtinės gamą. Gėrimus distiliuoja jau penktoji Le Lay šeimos karta (nuo 1921 metų). 1986 metais Guy Le Lay sukūrė tai, kas vėliau buvo pavadinta Pommeau de Bretagne – Bretanės obuolių sidro likeris. Gėrimų gama apima sidrus, lambigus (Lambig bretonų kalba reiškia obuolių sidro degtinę) ir baltoji obuolių degtinė, bei iš grikių pagaminti viskiai.

• 

Apie 17 valandą grįžome į Loktudis (Loctudy), kur stebėjome iš žvejybos sugrįžtančius laivus ir laimikio – žuvies bei nedidelius omarus, kuriuos bretonai vadina Loctudis madmuazelėmis (les demoiselles de Loctudy), o oficialus jų pavadinimas – norveginiai omarai (pranc. k. langoustines) – iškrovimą uoste. Ten vakarienei pirkome jūros gėrybių, kurias šįkart gardinome naminio majonezo padažu!

Skaitykitę ketvirtąją straipsnio apie Kornualio sidro kelią dalį:
Kornualio keliais – 4 dalis