Kornualio (Cornouaille) keliais – 1 dalis

Kornualio (Cornouaille) keliais – 1 dalis

Prancūzijos gastronomija pripažinta visame pasaulyje. Vis daugiau ir daugiau lietuvių savo kelionės kryptimi pasirenka Prancūziją, kur iš arčiau susipažįsta su jos virtuve, vis daugiau lietuviškų restoranų į savo meniu įtraukia prancūziškų patiekalų įkvėptus receptus, o Lietuvos rinkoje gausėja prancūziškų vynų.

Visgi sutikime, kad nors nuo Vilniaus iki Klaipėdos tikrai galime rasti ir paragauti migdolinių orinukų macarons, desertų krembriulė crèmes brûlées, antienos konfi ir burgundiško jautienos troškinio, Prancūzijos regionų virtuvės įvairovė dar lieka didele paslaptimi, o Lietuvoje siūlomas prancūziškos virtuvės įvaizdis visur yra daugmaž toks pat. O juk kiekvienas Prancūzijos regionas yra lyg atskira šalis, netgi kiekvienas kaimelis itin išdidžiai pristato savo patiekalus, o mes, prancūzai, kaip žinia, esame beprotiškai prisirišę prie savo krašto, prie savo žemių terroirs autentiškumo.

Šiame straipsnyje papasakosiu apie Kornualio regiono virtuvės skonius. Tai pačiuose Bretanės pietvakariuose esantis regionas, kurio vystymasis ir plėtra iš esmės paremti istoriniu kulinariniu paveldu, įvairiais jūros ir žemės ūkio produktais ir gastronominių tradicijų puoselėjimu. Šios žemės gausiai dovanoja gurmaniškų produktų.

Kornualis (Cornouaille), sidro keliai, Bretanės regionas, Prancūzija.

Esu bretonas, tad virtuvė, kurią pažįstu geriausiai yra Bigudeno krašto (Pays Bigouden), kuriame užaugau, virtuvė. Tad kai mano draugai lietuviai, aistringi sidro ir jūros gėrybių mylėtojai, paprašė naujų skonių patirties, pasisiūlau juos lydėti „Kornualio (Cornouaille) sidro keliais“, kurių kiekvienas kampelis man lyg namai, kur tebegyvena daugybė mano draugų, ir kur tikrai žinau vietelių, kuriose mūsų receptoriai (gomuriai ir skrandžiai) bus karališkai pamaloninti.

Gastronominės Bretanės ypatypės

Čia sūdytas sviestas – vietinis karalius, čia kepame „juodųjų miltų“ (grikių) blynus ir kitus patiekalus, čia mėsos gaminiai puikiai „sutaria“ su jūros gėrybėmis, kurių kasdien laivais atplukdoma į žvejybos uostus, čia pyragai traškūs, ir čia visa tai patiekiame su fermentuotomis obuolių sultimis.  

L’Armor ir l’Argoat

Bretanė, Armor ir Argoat

Bretanė sulipdyta iš dviejų skirtingų, bet tarpusavy puikiai derančių stichijų: tai Armor – kas bretonų kalba reiškia pakrantės juostą, kurioje gyvena visos jūros gėrybės, ir Argoat – žemyninė dalis, kuri mums dovanoja visus žemės ūkio produktus. Jūros produktais maitiname ir žemės augalus – renkame jūros dumblius ir raudonuosius dumblius goémons, kuriuos naudojame žemės ūkyje patręšdami daržovių lysves, javų, pavyzdžiui grikių laukus, kurie puikiai deri ir skurdžiose dirvose. O bretoniškoje virtuvėje galima rasti kulinarinių gaminių, kuriuose maišomi armor ir argoat kilmės produktai, pavyzdžiui, „jūreivio paštetas“ (pâté marin – pranc. k.) yra nuostabus kiaulienos ir tuno derinys, pagamintas Grua saloje (Île de Groix). Pasak Marianne Guyader, konservų fabriko Groix et Nature vadovės, šiuo receptu „išreiškiama pagarba paveldui ir istorijai, kai Grua salos gyventojai į kiaulienos paštetą pridėdavo tuno ir taip pratęsdavo galiojimo laiką“.

Skaitykitę antrąją straipsnio apie Kornualio sidro kelią dalį:
Kornualio keliais – 2 dalis

Straipsnio autorius: Olivier Criou

Vertė ir adaptavo: Gintarė Libonienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *